- tęviršč
- tęvir̃šč adv. NdŽ žr. tęvirščia: 1. NdŽ, Lnkv. 2. Tikėjaus galėsiąs nors rašybą… šiemet išspaudinti; kiti metai žodžiūgį (Wortbildung), tęvir̃šč vėl lankstymą (Flexion) LTI417(A.Baran). Kai kuriose vietose, kaip Vilniaus vyskupijos mišriose parapijose, lenkų kalbai ir tęviršč taip nenatūraliai atiduodama pirmenybė MTtVI36.
Dictionary of the Lithuanian Language.